Kai tai buvo pasakyta, brahmanas Sundarika Bhāradvāja tarė Palaimintajam: „Nuostabu, Gerbiamas Gotama, nuostabu, Gerbiamas Gotama! Lygiai kaip, Gerbiamas Gotama, apverstą atstato atgal, ar atskleidžia tai, kas paslėpta, ar parodo kelią pasiklydusiam, ar į tamsą atneša aliejinę lempą tam, kad turintis akis pamatytų formas, lygiai taip Gerbiamas Gotama daugeliu būdų paaiškino Mokymą. Aš priimu prieglobstį Gerbiamame Gotamoje, mokyme ir vienuolių saṅghoje. Norėčiau gerbiamo Gotamos akivaizdoje žengti priekin į benamį gyvenimą ir gauti pilną įšventinimą į vienuolius.” Ir žengė gi brahmanas Sundarika Bhāradvāja priekin į benamį gyvenimą ir gavo pilną įšventinimą į vienuolius gerbiamo Gotamos akivaizdoje. Netrukus gi po įšventinimo, visai ne už ilgo garbingasis Bhāradvāja gyvendamas vienas, toli nuo kitų, būdamas uolus, tvirtai nusiteikęs dar šiame gyvenime tiesiogine patirtimi pažino aukščiausią dvasinio kelio tikslą, tą, dėl kurio kilnus jaunimas teisingai žengia priekin iš namų į benamį gyvenimą. Pažino jį ir gyveno jame. Jis suprato, kad panaikintas (kitas) gimimas, nugyventas šventas gyvenimas, padaryta tai, kas turi būti padaryta, nebebus čia daugiau būties. Ir garbingasis Bhāradvāja tapo vienu iš arahantų.