O jei, vienuoliai, pas tą šeimos žmogų, kuris taip stengiasi, rėžiasi, deda pastangas, turtai ateina, jis dėl tų turtų saugojimo jaučia skausmą ir liūdesį (galvodamas): „Ką čia padarius kad mano turtus nei valdžia neatimtų, nei vagys nepavogtų, nei ugnis nesudegintų, nei vanduo nenušluotų, nei nemieli įpėdiniai nepasiimtų?” Jam juos taip saugant, sergėjant, jo turtus arba valdžia atima, arba vagys pavagia, arba ugnis sudegina, arba vanduo nušluoja, arba nemieli įpėdiniai pasiima. Jis sielvartauja, kankinasi, rauda, jis pamišta (dejuodamas): „Net to, kas buvo mano, ir to nebeturiu!“ Ir tai, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas juslinių malonumų kartumas, kančios kalnas, kurio sąlyga – jusliniai malonumai, šaltinis – jusliniai malonumai, priežastis – jusliniai malonumai, kurio šaknis – vien jusliniai malonumai. Toliau, vienuoliai, jusliniai malonumai yra sąlyga, jusliniai malonumai yra šaltinis, jusliniai malonumai yra priežastis, vien jusliniai malonumai yra šaknis to, kad valdovai ginčijasi su vadovais, kšatrijai ginčijasi su kšatrijais, brahmanai ginčijasi su brahmanais, namų šeimininkai ginčijasi su namų šeimininkais, motina ginčijasi su vaiku, vaikas ginčijasi su motina, tėvas ginčijasi su vaiku, vaikas ginčijasi su tėvu, brolis ginčijasi su broliu, brolis ginčijasi su seserimi, sesuo ginčijasi su broliu, draugas ginčijasi su draugu. Per tuos kivirčus, barnius ir ginčus jie puola vieni kitus rankomis, akmenimis, pagaliais ar peiliais. Taip jie gauna galą arba patiria kone mirtiną skausmą. Ir tai, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas juslinių malonumų kartumas, kančios kalnas, kurio sąlyga – jusliniai malonumai, šaltinis – jusliniai malonumai, priežastis – jusliniai malonumai, kurio šaknis – vien jusliniai malonumai.