Toliau, brahmane, kai vienuolis visiškai peržengia nieko nebuvimo sferą, jis pasiekia nei suvokimo, nei nesuvokimo sferą ir būna joje. Tai taip pat, brahmane, yra aukščiau ir nuostabiau už žinojimą ir matymą. Toliau, brahmane, kai vienuolis peržengia nei suvokimo, nei nesuvokimo sferą, jis pasiekia suvokimo ir patyrimo baigtį bei būna tame pasiekime. Be to, su supratimu pamačius (tiesą), jo ydos visiškai išsenka. Tai taip pat, brahmane, yra aukščiau ir nuostabiau už žinojimą ir matymą. Šie pasiekimai, brahmane, yra aukščiau ir nuostabiau už žinojimą ir matymą. Sakau, brahmane, kad jis panašus į žmogų, kuriam reikalinga branduolinė mediena, į ieškantįjį medžio branduolinės medienos, kuris savo paieškose priėjęs prie galingo medžio su branduoline mediena, nukirstų ir surinktų branduolinę medieną, žinodamas, kad tai branduolinė mediena. Tikslas, kuriam reikalinga branduolinė mediena, bus pasiektas.” Tokiu būdu, brahmane, šio švento gyvenimo palankus vaisius ne pralobimas, garbė ir išgarsėjimas, ne dorovės (tyrumo) pasiekimas, ne sutelkties pasiekimas, ne žinojimas ir matymas, bet šis nepalaužiamas proto išvadavimas. Tai yra švento gyvenimo prasmė, brahmane, tai branduolys, tai paieškų tikslas.” Į tai brahmanas Pingalakočia pasakė Palaimintajam: „Nuostabu, Gerbiamas Gotama, nuostabu, Gerbiamas Gotama! … Nuo šios dienos, tegul Gerbiamas Gotama laiko mane pasauliečiu pasekėju, kuris priėmė prieglobstį visam gyvenimui.”