Pasidžiaugę „Labai gerai, Mielasis” … vienuoliai toliau jo paklausė: „Bet, Mielasis, ar yra dar kas …” „Yra, Mielieji. Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys supranta savinimąsi, supranta savinimosi šaltinį, supranta savinimosi baigtį bei supranta kelią vedantį į savinimosi baigtį, tai, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą. Ir kas, Mielieji, yra savinimasis, koks yra savinimosi šaltinis, kokia yra savinimosi baigtis, koks yra kelias vedantis į savinimosi baigtį? Mielieji, esti šie keturi savinimaisi: juslinių malonumų savinimasis, neteisingų pažiūrų savinimasis, neteisingo ritualų ir įžadų paskirties supratimo savinimasis, tikėjimo į savastį savinimasis. Dėl troškimo atsiradimo kyla savinimasis, dėl troškimo liovimosi savinimasis baigiasi, o kelias į savinimosi baigtį – tai šis taurinantis aštuonialypis kelias, o būtent: teisingas požiūris … teisinga sutelktis. Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys taip supranta savinimąsi, taip supranta savinimosi šaltinį, taip supranta savinimosi baigtį bei taip supranta kelią vedantį į savinimosi baigtį, visiškai palikęs giluminį polinkį geisti … jis (tampa) tuo, kuris jau šiame gyvenime nutraukia kančią. Tai taip pat, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą.”