Toliau, vienuoliai, kai liaunasi (proto) kreipimas ir išlaikymas, būdamas su iš vidaus nurimusiu susitelkusiu protu, jis (vienuolis) pasiekia ir buvoja iš sutelkties gimusioje ekstazėje ir palaimoje be (proto) kreipimo ir išlaikymo – antrojoje džhanoje. … Tuo metu, vienuoliai, kai, ekstazei išblėsus, vienuolis buvoja lygiažiūrus, atidus ir aiškiai suprantantis, jis visa esybe patiria palaimą. Jis pasiekia ir buvoja tame, ką taurieji nupasakoja taip: „Jis būna laimingas, lygiažiūrus ir atidus,” – trečiojoje džhanoje … Tuo metu, vienuoliai, kai, palikęs (vertinimą) malonu-nemalonu, peržengęs ankstesnius laimę ir nusiminimą, vienuolis pasiekia ir buvoja su lygiažiūros išgryninta atida, be (vertinimo) malonu-nemalonu – ketvirtojoje džhanoje, jis neįnyksta į mintis kenkiančias pačiam, neįnyksta į mintis kenkiančias kitiem, neįnyksta į mintis kenkiančias abiem. Tuo metu jis patiria tik nekenksmingus jausmo tonus. Nekenksmingumą, vienuoliai, vadinu aukščiausiu jausmo tonų saldybe. Ir kas, vienuoliai, yra jausmo tonų kartumas? Vienuoliai, tai, kad jausmo tonai yra nepastovūs, kančia ir iš prigimties kinta, – tai jausmo tonų kartumas. Ir kas, vienuoliai, yra ištrūkimas iš jausmo tonų? Vienuoliai, aistringo geismo jausmo tonams panaikinimas, palikimas – tai yra ištrūkimas iš jausmo tonų.