„Yra, Mielieji. Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys supranta peną, supranta peno šaltinį, supranta peno baigtį bei supranta kelią vedantį į peno baigtį, tai, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą. Ir kas, Mielieji, yra penas, koks yra peno šaltinis, kokia yra peno baigtis, koks yra kelias vedantis į peno baigtį? Mielieji, esti šios keturios peno rūšys, palaikančios jau atsiradusias būtybes ir tas, kurios dar tik atsiras. Kokios keturios? (Visų pirmą) penas – valgomas maistas, grubus arba subtilus; antra – sąlytis; trečia – proto valia; ketvirta – sąmonė. Dėl troškimo atsiradimo kyla penas, dėl troškimo liovimosi penas baigiasi, o kelias į peno baigtį – tai šis taurinantis aštuonialypis kelias, o būtent: teisingas požiūris, teisingas ketinimas, teisinga kalba, teisingas veiksmas, teisingas pragyvenimo šaltinis, teisinga pastanga, teisinga atida ir teisinga sutelktis. Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys taip supranta peną, taip supranta peno šaltinį, taip supranta peno baigtį bei taip supranta kelią vedantį į peno baigtį, visiškai palikęs giluminį polinkį geisti, pašalinęs giluminį polinkį bjaurėtis, išrovęs giluminį polinkį į savimaną ir požiūrį „aš esu”, palikęs neišmanymą ir sukėlęs (tikrą) žinojimą, jis (tampa) tuo, kuris jau šiame gyvenime nutraukia kančią. Tai taip pat, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą.” Pasidžiaugę „Labai gerai, Mielasis,” patenkinti garbingojo Sariputos kalba, vienuoliai toliau jo paklausė: „Bet, Mielasis, ar yra dar kas padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą?”