„Yra, Mielieji. Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys supranta kančią, supranta kančios šaltinį, supranta kančios baigtį bei supranta kelią vedantį į kančios baigtį, tai, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą. Ir kas, Mielieji, yra kančia, koks yra kančios šaltinis, kokia yra kančios baigtis, koks yra kelias vedantis į kančios baigtį? Ir gimimas yra kančia, ir senėjimas yra kančia, ir mirtis – kančia, ir liūdesys, raudojimas, skausmas, nusiminimas ir neviltis yra kančia, ir susidūrimas su tuo, kas nemiela, – kančia, ir išsiskyrimas su tuo, kas miela, – kančia, ir norimo negavimas – kančia, trumpiau, penki savinami sandai yra kančia. Tai, Mielieji, vadinama kančia. Ir koks, Mielieji, yra kančios šaltinis? Tai yra tas troškimas, kuris yra su džiugesiu ir aistra ir veda į pakartotiną būtį, randantis pasitenkinimą tai čia, tai ten. O būtent, juslinių malonumų troškimas, troškimas būti, troškimas nebūti. Tai, Mielieji, vadinama kančios šaltiniu. Ir kokia, Mielieji, yra kančios baigtis? Tai yra visiškas to troškimo išblėsimas, baigtis, atmetimas, atsisakymas, išsilaisvinimas (nuo jo), (jo) nepriėmimas. Tai, Mielieji, vadinama kančios baigtimi. Ir koks, Mielieji, yra kelias vedantis į kančios baigtį? Tai štai šis taurinantis aštuonialypis kelias, o būtent: teisingas požiūris, teisingas ketinimas, teisinga kalba, teisingas veiksmas, teisingas pragyvenimo šaltinis, teisinga pastanga, teisinga atida ir teisinga sutelktis. Tai, Mielieji, vadinama keliu vedančiu į kančios baigtį. Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys taip supranta kančią, taip supranta kančios šaltinį, taip supranta kančios baigtį bei taip supranta kelią vedantį į kančios baigtį, visiškai palikęs giluminį polinkį geisti, pašalinęs giluminį polinkį bjaurėtis, išrovęs giluminį polinkį į savimaną ir požiūrį „aš esu”, palikęs neišmanymą ir sukėlęs (tikrą) žinojimą, jis (tampa) tuo, kuris jau šiame gyvenime nutraukia kančią. Tai taip pat, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą.”