Vienuoliai, ką vienuolis daug mąsto, daug svarsto, link to jo protas linksta. Jei, vienuoliai, vienuolis daug mąsto, daug svarsto mintis susijusias su atsižadėjimu, jis palieka su juslinių malonumų geismu susijusias mintis ir turi daug minčių susijusių su atsižadėjimu, tad jo protas linksta link tokių susijusių su atsižadėjimu minčių. Jei, vienuoliai, vienuolis daug mąsto, daug svarsto mintis susijusias su geranoriškumu … Jei, vienuoliai, vienuolis daug mąsto, daug svarsto mintis susijusias su nežalojimu, jis palieka su žiaurumu susijusias mintis ir turi daug minčių susijusių su nežalojimu, tad jo protas linksta link tokių susijusių su nežalojimu minčių. Panašiai, vienuoliai, kaip kad jei paskutinį karštojo sezono mėnesį, kai visi javai surinkti ir sunešti į kaimus, piemuo ganytų karves. Būdamas po medžių, ar atvirame lauke, jis teturėtų su atida pastebėti: „Karvės štai ten”. Lygiai gi, vienuoliai, taip ir man tereikėjo su atida pastebėti: „Būsenos tokios.” „Pasižadino manyje, vienuoliai, nenusilpstanti energija, buvo įsteigta nenunykstanti atida, kūnas tapo ramus, nesusijaudinęs, ir protas susitelkė. Atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų, pasiekiau ir buvojau iš atsiskyrimo gimusioje ekstazėje ir palaimoje su (proto) kreipimu ir išlaikymu – pirmojoje džhanoje. Kai liovėsi (proto) kreipimas ir išlaikymas, būdamas su iš vidaus nurimusiu susitelkusiu protu, pasiekiau ir buvojau iš sutelkties gimusioje ekstazėje ir palaimoje be (proto) kreipimo ir išlaikymo – antrojoje džhanoje. Ekstazei išblėsus, buvojau lygiažiūrus, atidus ir aiškiai suprantantis, visa esybe patiriau palaimą. Pasiekiau ir buvojau tame, ką taurieji nupasakoja taip: „Jis būna laimingas, lygiažiūrus ir atidus,” – trečiojoje džhanoje. Palikęs (vertinimą) malonu-nemalonu, peržengęs ankstesnius laimę ir nusiminimą, pasiekiau ir buvojau su lygiažiūros išgryninta atida, be (vertinimo) malonu-nemalonu – ketvirtojoje džhanoje.