Taip aš girdėjau. Kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Kurų krašte prie Kurų miestelio Kamasadhamma. Ten gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius: „Vienuoliai!” „Taip, Garbusis,” – atsakė Palaimintajam tie vienuoliai. Palaimintasis štai ką pasakė: „Esti, vienuoliai, tiesioginis kelias į būtybių apsivalymą, liūdesio ir raudojimo įveikimą, skausmo ir nepasitenkinimo išnykimą, žinojimo pasiekimą, Nibbānos patyrimą – tai keturios atidos sritys. Kokios keturios? Štai, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena stebėdamas jausmo tonus kaip jausmo tonus, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena stebėdamas protą kaip protą, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena stebėdamas mokymo principus kaip mokymo principus, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu.

1. Kūno stebėjimas

1.1 Atidos kvėpavimui skyrius