Vidutinio ilgio suttų rinkinys: Viduriniai penkiasdešimt

ฉบับแปลลิทัวเนีย · Sutta Piṭaka — The Basket of Discourses · Volume 13 · 112 pages

Summarised by AI from the whole volume (15 topics) — click to jump to where a topic begins.

Page 15 Kandaraka sutta: keturių rūšių žmonės, kankinantys save ir kitus Buda gyvena Campoje, prie Gaggarā tvenkinio. Pas jį ateina Pessa, dramblių vadeivos sūnus, ir klajoklis Kandaraka. Pessa klausia apie keturių rūšių žmones: tą, kuris kankina save, tą, kuris kankina kitus, tą, kuris kankina ir save, ir kitus, ir tą, kuris nekankina nei savęs, nei kitų. Buda nurodo, kad tik ketvirtosios rūšies žmogaus protas yra pasitenkinęs, nes jis eina kilniuoju keliu iki išsilaisvinimo niekam nekenkdamas. Jis pateikia pavyzdžių: nuogas asketas, kankinantis save asketinėmis pra
Page 78 Upāli sutta: namų šeimininkas Upāli iš nigaṇṭhų sekėjo tampa Budos mokiniu Ši sutta tęsia pradžią, kurioje nigaṇṭha Dīgha Tapassī kalbasi su Buda apie kūno, kalbos ir proto veiksmų žalą darant blogus darbus. Buda nurodo, kad proto veiksmas (valinis ketinimas) yra žalingiausias, o tai prieštarauja nigaṇṭhų įsitikinimui, kad svarbiausias yra kūno veiksmas. Todėl Nigaṇṭha Nātaputta siunčia savo svarbų mokinį namų šeimininką Upāli ginčytis ir nugalėti Budą, tačiau Buda išdėsto Upāliui Dhammą, šis įtiki, pasiskelbia pasauliečiu sekėju, radusiu prieglobstį Trijuose Brangakme
Page 79–86 Kukkuravatika sutta: jaučio ir šuns įžadus laikančiųjų veiksmų vaisiai Puṇṇa Koliyaputta, laikantis jaučio elgesio įžadą, ir nuogas asketas Seniya, laikantis šuns elgesio įžadą (ropojantis keturiomis ir ėdantis nuo žemės), klausia Budos, kokį vaisių kitame gyvenime duos tokia asketinė praktika, vykdoma visą gyvenimą. Jis tiesiai atsako, kad jei ji bus atlikta iki galo, jie atgims tarp jaučių ar šunų, o jei tiki, kad tokia praktika leis atgimti dievu, tai klaidinga pažiūra, vedanti į pragarą ar gyvūnų pasaulį. Tada jis išdėsto keturias kammos rūšis: tamsią, šviesią,
Page 87–93 Abhayarājakumāra sutta: ar reikia sakyti teisingus, bet nemalonius žodžius Nigaṇṭha Nātaputta pamoko princą Abhayą užduoti Budai dvipusį (spąstų) klausimą apie žodžius, kurie kitiems nemalonūs, pateikiant pavyzdžiu atvejį, kai Buda papeikė Devadattą, tikintis, kad į jį nebus galima atsakyti nė vienaip. Tačiau Buda išsprendžia klausimą, skirstydamas kalbą pagal tiesą, naudą ir klausytojo malonumą. Jis palygina save su tėvu, kuris iš užuojautos sutinka šiek tiek sužeisti mažą vaiką, kad ištrauktų pavojingą daiktą iš jo burnos: jis sako teisingus, naudingus žodžius net je
Page 99 Bahuvedanīya sutta: kiek yra jutimų ir kokia laimė subtilesnė už juslinę laimę Dailidė Pañcakaṅga klausia garbiojo Udāyī, kiek jutimų nurodė Buda. Udāyī atsako, kad tris (malonų, nemalonų ir nei malonų, nei nemalonų), bet Pañcakaṅga prieštarauja, kad nei malonus, nei nemalonus jutimas yra subtilios laimės rūšis, todėl jų turėtų būti du. Jie nesutaria. Garbusis Ānanda perduoda tai Budai, ir Buda paaiškina, kad jutimus galima skirstyti įvairiai pagal skirtingus požiūrius; nė vienas iš jų neklysta, tik žiūri iš skirtingų pusių. Tada jis išdėsto vis subtilesnės laimės eilę – n
Page 100–110 Apaṇṇaka sutta: saugus, neklystantis mokymas tiems, kurie neturi mokytojo, kuriuo tikėtų Buda atvyksta į Sālos kaimą Kosalos krašte ir moko Sālos brahmanus namų šeimininkus, dar neturinčius mokytojo, kuriuo tikėtų, laikytis „apaṇṇaka dhammos“ – principo, saugaus nepriklausomai nuo to, ar kuri nors filosofinė pažiūra teisinga, ar ne. Jis palygina pirmąją prieštaringų pažiūrų porą – pažiūrą, kad nėra veiksmų vaisių ir nėra kito pasaulio (neigimo pažiūra), ir pažiūrą, kad jie yra – ir nurodo, kad išmintingas žmogus turi pirmiausia rinktis daryti gera: jei kito pasaulio tikrai nėra, jis
Page 111–122 Apaṇṇaka sutta (pabaiga) ir Gahapati skyriaus apibendrinanti gātha Buda moko Sālos kaimo gyventojus (Sālos brahmanus namų šeimininkus) „apaṇṇaka dhammos“ – neklystančio kelio – principą, pateikdamas pavyzdžiu keturias prieštaringų pažiūrų poras, pavyzdžiui, ar veiksmai duoda vaisių, ar ne, ar yra priežastys ir sąlygos, ar ne. Jis moko, kad išmintingas žmogus turi pirmiausia rinktis daryti gera ir vengti blogio, kad būtų saugus abiem atvejais: jei tikėjimas kamma būtų klaidingas, jis nieko nepraranda, o jei jis anksčiau būtų neapdairus, galėtų patekti į pragarą.
Page 123–133 Cūḷarāhulovāda sutta – apie mokymąsi nemeluoti ir trijų veiksmų rūšių apmąstymą Buda atvyksta į Ambalaṭṭhiką pamokyti naujoko Rāhulos. Pasitelkęs vandens likučio indo dugne, apversto indo ir tuščio indo palyginimus, jis moko, kad tas, kuris sąmoningai drįsta meluoti, nebeturi jokio asketiškumo. Tada lygina su karo drambliu, kuris, nebesaugodamas gyvybės, rizikuoja net savo brangiu straubliu. Jis moko Rāhulą visada apmąstyti kūno, kalbos ir proto veiksmus prieš juos atliekant, atliekant ir juos atlikus – ar jie nekenks jam pačiam ar kitiems. Jei veiksmas blogas, jo reikia ve
Page 134–142 Mahārāhulovāda sutta – apie penkis elementus ir kvėpavimo sąmoningumą Buda moko Rāhulą apmąstyti penkias sankaupas kaip „ne mano, ne aš, ne mano savastis“, tada paaiškina penkis elementus – žemę, vandenį, ugnį, vėją ir erdvę – tiek kūno viduje, tiek išorėje, kad jie būtų matomi tokie, kokie yra, iki nusivylimo ir aistros išblėsimo. Jis moko ugdyti meditaciją, kad protas būtų tvirtas kaip šie elementai, kurių nepajudina nei malonūs, nei nemalonūs dalykai, taip pat moko meilingo gerumo, užuojautos, džiugesio dėl kitų, pusiausvyros, bjaurumo suvokimo ir nepastovumo s
Page 143–153 Cūḷamāluṅkya sutta – apie neatsakytus klausimus ir užnuodytos strėlės palyginimą Garbusis Māluṅkyaputta svarsto, kodėl Buda neatsako į dešimt metafizinių klausimų, pavyzdžiui, ar pasaulis amžinas, ar pasaulis baigtinis, ar gyvybė ir kūnas yra tas pats ar skirtingi dalykai, ar Tathāgata egzistuoja po mirties, ir nusprendžia jo paklausti, grasindamas atsisakyti vienuolystės, jei Buda neatsakys. Buda sako niekada niekam nežadėjęs atsakyti į šiuos klausimus ir pateikia palyginimą apie žmogų, pašautą užnuodyta strėle, kuris neleidžia gydytojui jos ištraukti, kol nesužinos visų sm
Page 527 Kaṇṇakatthala sutta – apie keturis luomus ir proto tyrumą Kaṇṇakatthalos elnių parke Kosalos karalius Pasenadi atvyksta pas Budą, perduoda dviejų savo seserų linkėjimus ir klausia apie tai, ką kai kas sako: esą Buda neigia, kad koks nors asketas ar brahmanas gali vienu metu viską žinoti ir matyti. Buda patvirtina, kad tai tiesa. Tada jis aiškina, kad keturi luomai (kariai, brahmanai, pirkliai ir tarnai), turėdami penkis pastangų veiksnius, vienodai gali pasiekti Dhammą; išsilaisvinimo požiūriu tarp jų nėra skirtumo, kaip ugnis, uždegta iš skirtingų rūš
Page 528–547 Brahmāyu sutta – apie seną brahmaną, tikrinusį didžiojo žmogaus žymes Brahmanas Brahmāyu, 120 metų senolis, išmanantis tris Vedas, išgirdęs apie Budos šlovę, siunčia savo mokinį Uttarą patikrinti 32 didžiojo žmogaus žymių. Jaunuolis Uttara septynis mėnesius seka Budą visose jo kūno padėtyse, stebėdamas jo subtilų ir kilnų elgesį visais atžvilgiais – kaip jis vaikšto, valgo, moko Dhammos – ir grįžęs su nuostaba praneša mokytojui. Vėliau pats Brahmāyu ateina pas Budą patikrinti savo akimis. Buda antgamtine galia parodo paslėptas žymes, ir Brahmāyu nebelieka abejonių
Page 590 Ghoṭamukha sutta – apie keturių rūšių žmones ir tikrąjį kelią iš kančios Brahmanas Ghoṭamukha sutinka garbųjį Udeną Bārāṇasyje ir sako, kad nėra asketų, kurie iš tiesų gyventų pagal Dhammą. Garbusis Udena išdėsto keturių rūšių žmones: kankinantį save, kenkiantį kitiems, darantį abu ir nekenkiantį nei sau, nei kitiems, kurio protas ramus ir atvėsęs. Tada išsamiai aiškina apie Budos pasirodymą pasaulyje, įšventinimą, dorovės laikymąsi, juslių sutramdymą, jhānų ugdymą iki trejopo žinojimo pasiekimo – tikrąjį ketvirtosios rūšies žmogaus kelią. Ghoṭamukha įtiki ir prašo p
Page 591–605 Caṅkī sutta – apie tiesos saugojimą, tiesos pažinimą ir tiesos pasiekimą Opāsādos kaimo brahmanas Caṅkī ginčijasi su kitais brahmanais, ar verta eiti pas Budą, ir galiausiai nusprendžia eiti kartu su daugybe brahmanų. Pokalbio metu jaunas brahmanas Kāpaṭhika pertraukinėja, kol Buda jį sudraudžia. Tada Buda išdėsto svarbų principą: tikėjimas, pritarimas, girdėjimas iš kitų, samprotavimas remiantis logika ir pažiūros apmąstymas šiame gyvenime gali duoti ir teisingą, ir klaidingą rezultatą, todėl nederėtų tvirtai tikėti, kad tik vienas dalykas yra tiesa. Jis aiškina tie
Page 606–609 Caṅkī sutta (pabaiga) – apie Dhammos pakopas, vedančias į tiesos pasiekimą Palaimintasis atsako jaunam brahmanui (Kāpaṭhikai Bhāradvājai, susirinkime pas brahmaną Caṅkī) apie viena kitą remiančių pakopų eilę, vedančią į tiesos pasiekimą: pradedant tikėjimu, kuris veda prie mokytojo aplankymo, Dhammos klausymosi, Dhammos įsiminimo, prasmės apmąstymo, Dhammos pritarimo išmintimi, noro, pasiryžimo, pasvėrimo ir pastangos, kurie galiausiai iš tiesų veda į tiesos pažinimą, o ne į aklą tikėjimą tuo, ką sako kiti. Mokymo pabaigoje brahmanas įtiki ir pasiskelbia visam gyvenimu