Ir kas, Rahula, yra erdvės elementas? Erdvės elementas būna vidinis, būna išorinis. Ir kas yra vidinis erdvės elementas? Bet kas, kas yra viduje, vadinama savu (ir) yra erdvė, erdvumas, yra savinama, tai yra ausų ertmės, nosies ertmės, burna, tai, kur tai, kas valgoma, geriama, kramtoma, ragaujama yra nuryjama, ir tai, kur tai patenka, bei tai, per kur tai išeina, ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu (ir) yra erdvė, erdvumas, tuščia, atvira, nepaliesta kraujo ir mėsos, yra savinama, tai, Rahula, vadinama vidiniu erdvės elementu. Na, bet ir vidinis erdvės elementas, ir išorinis erdvės elementas tėra erdvės elementas. Jis (matytinas taip): „Tai nėra „mano”, aš nesu tai, tai ne „manasis aš”.” Tas su teisingu supratimu turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra. Su teisingu supratimu pamačius tai taip, kaip tai iš tiesų yra, nusiviliama erdvės elementu, užgesinamas proto potraukis erdvės elementui. Rahula, lavink meditaciją panašią į žemę. Tikrai, tau lavinant meditaciją panašią į žemę, atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldyti proto. Panašiai kaip kai ant žemės numetami ir švarūs (daiktai), ir nešvarūs, ir išmatos, ir šlapimas, ir seilės ir pūliai, ir kraujas, žemė dėl to nei nerimauja, nei gėdijasi, nei bjaurisi, lygiai gi taip ir tu, Rahula, lavink į žemę panašią meditaciją. Tikrai, tau lavinant meditaciją panašią į žemę, atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldyti proto.