Ir štai Palaimintasis pagalvojo: „Brahmanas Brahmajus mano kūne pamatė bemaž visus trisdešimt du bruožus išskyrus du. Jis dvejoja, abejoja, negali apsispręsti dėl dviejų Didžiojo žmogaus bruožų: ar intymiąją dalį dengia apyvarpė ir ar liežuvis milžiniškas. Ir štai Palaimintasis panaudojęs viršžmogiškas galias padarė taip, kad brahmanas Brahmajus pamatytų, jog Palaimintojo intymiąją dalį dengia apyvarpė. Toliau Palaimintasis iškišo liežuvį ir pasiekė, palietė juo abi ausis, abi šnerves bei padengė liežuviu visą kaktą. Tuomet Palaimintasis atsakė brahmanui Brahmajui (šiais) posmais: „Trisdešimt du Didžiojo žmogaus bruožus, kuriuos esi išmokęs, visus turi mano kūnas, neabejok, o brahmane! Betarpiškai pažinta tai, kas turi būti betarpiškai pažinta, išlavinta tai, kas turi būti išlavinta, palikta tai, kas turi būti palikta, tad esu Buda, brahmane. Tavo labui šiame gyvenime ir laimei ateinančiuose, leidžiu paklausti apie tai, ką geidauji žinoti.” Ir štai brahmanas Brahmajus pagalvojo: „Atsiskyrėlis Gotama davė sutikimą. Apie ką jį paklausti, apie labą šiame gyvenime ar apie laimę ateinančiuose?” Tuomet brahmanas Brahmajus pagalvojo: „Apie labą šiame gyvenime aš išmanau. Kiti taip pat manęs klausia apie labą šiame gyvenime. Kodėl man neuždavus jam klausimo apie laimę ateinančiuose?” Ir štai brahmanas Brahmajus ištarė Palaimintajam (šiuos) posmus: „Kas padaro brahmanu? Kaip tampama žinojimo meistru? Kas padaro trijų žinojimų meistru? Ką vadina išsimokslinusiu? Kas padaro arahantu? Kaip tampama išbaigtu? Ir kas padaro išminčiumi? Ką vadina Buda?”