„Gerai, Gerbiamas,” – atsakė jaunuolis brahmanui Brahmajui ir nuėjo pas Palaimintąjį. Atėjęs apsikeitė su Palaimintuoju mandagiais sveikinimais. Apsikeitęs mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais jis atsistojo iš šono. Stovėdamas taip iš šono jaunuolis Palaimintajam pasakė štai ką: „Garbusis Gotama, brahmanas Brahmajus pagerbia Palaimintąjį lenkdamasis jam į kojas ir klausia, ar jis neserga, yra sveikas, tvirtas ir gyvena ramiai. Jis sako: „Gerbiamas Gotama, brahmanas Brahmajus, yra pasenęs, pagyvenęs, senas, dienugalis, metingas, jam eina šimtas dvidešimti metai. Jis yra trijų Vedų žinovas su jų žodynu, apeigomis, tarimu, etimologija ir penktuoju (atžvilgiu) – istorija. Jis išmano eiles, gramatiką ir yra filosofavimo ir Didžiojo žmogaus požymių (atpažinimo) meistras. Iš visų Mithiloje gyvenančių brahmanų namų šeimininkų, brahmanas Brahmaju vadinamas turtingiausiu, geriausiai žinančiu giesmes, seniausiu ir žinomiausiu. Jis nori pamatyti Garbųjį Gotamą.” „Jaunuoli, tegul brahmanas Brahmajus daro dabar tai, kam mano yra (tinkamas) laikas.” Ir štai tas brahmanas jaunuolis nuėjo pas brahmaną Brahmajų. Atėjęs, pasakė brahmanui Brahmajui štai ką: „Garbusis atsiskyrėlis Gotama davė sutikimą. Tegul gerbiamas daro dabar tai, kam mano yra (tinkamas) laikas.” Ir štai brahmanas Brahmajus nuėjo pas Palaimintąjį. Ten susirinkusieji iš tolo pamatė ateinantį brahmaną Brahmajų. Pamatę, jie iš karto prasiskleidė ir atlaisvino vietą kaip dera žinomam įžymiam žmogui. Ir štai brahmanas Brahmajus pasakė susirinkusiesiems: „Pakaks, gerbiamieji, sėskitės į savo vietas. Aš atsisėsiu šalia atsiskyrėlio Gotamos.”