Taip aš girdėjau. Kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Anathapindikos vienuolyne Džetos giraitėje netoli Savatthi. Ir štai garbingąjį Malukjaputą, jam medituojant vienumoje, aplankė tokios mintys: „Šios pažiūros yra Palaimintojo neišreikštos, atidėtos, atmestos: „pasaulis yra amžinas”, „pasaulis nėra amžinas”, „pasaulis yra ribotas”, „pasaulis yra begalinis”, „siela ir kūnas yra vienas ir tas pat”; „siela yra viena, kūnas yra kita”, „Tathagata egzistuoja po mirties”, „Tathagata neegzistuoja po mirties”, „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties”, „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties” – to man Palaimintasis nepareiškė. Tai manęs nedžiugina, man tai nepriimtina.