Tarp jų, namų šeimininkai, tikėtina, kad atsiskyrėliai ir brahmanai, kurie išpažįsta tokią doktriną, laikosi tokių pažiūrų: „Nėra būtybių teršimо priežasties, nėra sąlygos, būtybės susiteršia be priežasties, nesąlygotai … Veikiami likimo, aplinkos ir gamtos, jie vystosi ir patiria malonumą ir skausmą tarp šešių rasių,” – jie atsisakę šių trijų dorų veiksmų: gero elgesio kūnu, gero elgesio kalba ir gero elgesio protu, gyvens taikydami šiuos tris nedorus veiksmus: blogą elgesį kūnu, blogą elgesį kalba ir blogą elgesį protu. Dėl kokios priežasties? Juk tie gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai nemato nei nedorų veiksmų kartumo, kenksmo ir užterštumo, nei su dorais veiksmais susijusios atsižadėjimo naudos ir jų apvalančio aspekto. Kai priežastis tikrai esti, o laikomasi požiūrio, kad priežasties nėra, tai neteisingas požiūris. Kai priežastis tikrai esti, o galvojama, kad priežasties nėra, tai neteisinga mintis. Kai priežastis tikrai esti, o sakoma, kad priežasties nėra, tai neteisinga kalba. Kas sako, kad priežasties nėra, kai priežastis tikrai esti, jis prieštarauja arahantams išpažįstantiems priežastingumą. Kai priežastis tikrai esti, o kitam įteigiama, kad priežasties nėra, tai neteisingo mokymo įteigimas. Dėl to neteisingo mokymo įteigimo jis save aukština, o kitus peikia. Taip atsižadama praeityje buvusio gero elgesio ir įsitvirtinama blogame elgesyje. Ir taip, atsiranda ši daugybė blogų, nedorų reiškinių sąlygotų neteisingo požiūrio: neteisingas požiūris, neteisinga mintis, neteisinga kalba, priešiškumas tauriesiems, neteisingo mokymo įteigimas, savęs aukštinimas ir kito peikimas.