Tarp jų, namų šeimininkai, tikėtina, kad atsiskyrėliai ir brahmanai, kurie išpažįsta tokią doktriną, laikosi tokių pažiūrų: „Kai kažkas veikia ar skatina veikti, pjauna ar skatina pjauti, muša ar skatina mušti, sukelia sielvartą ar skatina sukelti sielvartą, alina ar skatina alinti, baugina ar skatina bauginti, žudo ar skatina žudyti, ima tai, kas neduota, laužiasi į namus, plėšikauja, vagia iš atokių namų, apiplėšinėja kelyje, svetimauja ar meluoja, jis nepadaro nieko blogo … Dosnumas, savidrausmė, susilaikymas ir tiesos sakymas nėra nuopelningi, jie neatneša nuopelnų,” – jei atsisakę šių trijų dorų veiksmų: gero elgesio kūnu, gero elgesio kalba ir gero elgesio protu, gyvens taikydami šiuos tris nedorus veiksmus: blogą elgesį kūnu, blogą elgesį kalba ir blogą elgesį protu. Dėl kokios priežasties? Juk tie gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai nemato nei nedorų veiksmų kartumo, kenksmo ir užterštumo, nei su dorais veiksmais susijusios atsižadėjimo naudos ir jų apvalančio aspekto. Kai veiksmas tikrai esti, o laikomasi požiūrio, kad veiksmo nėra, tai neteisingas požiūris. Kai veiksmas tikrai esti, o galvojama, kad veiksmo nėra, tai neteisinga mintis. Kai veiksmas tikrai esti, o sakoma, kad veiksmo nėra, tai neteisinga kalba. Kas sako, kad veiksmo nėra, kai veiksmas tikrai esti, jis prieštarauja arahantams išpažįstantiems veiksmų (egzistavimą). Kai veiksmas tikrai esti, o kitam įteigiama, kad veiksmo nėra, tai neteisingo mokymo įteigimas. Dėl to neteisingo mokymo įteigimo jis save aukština, o kitus peikia. Taip atsižadama praeityje buvusio gero elgesio ir įsitvirtinama blogame elgesyje. Ir taip, atsiranda ši daugybė blogų, nedorų reiškinių sąlygotų neteisingo požiūrio: neteisingas požiūris, neteisinga mintis, neteisinga kalba, priešiškumas tauriesiems, neteisingo mokymo įteigimas, savęs aukštinimas ir kito peikimas.