Ir štai Palaimintasis, palikęs truputį vandens inde, kreipėsi į garbingąjį Rahulą: „Rahula, ar matai šį truputį vandens paliktą inde?” „Taip, Garbusis.” „Lygiai gi tiek mažai atsiskyrėliškumo, Rahula, turi nesigėdijantys sąmoningai meluoti.” Ir štai Palaimintasis, išpylęs vandens likutį, kreipėsi į garbingąjį Rahulą: „Rahula, ar matai šį vandens likutį, kuris buvo išpiltas?” „Taip, Garbusis.” „Lygiai gi taip, Rahula, nesigėdijantys sąmoningai meluoti išpylė atsiskyrėliškumą.” Ir štai Palaimintasis, apvertęs indą aukštyn kojomis, kreipėsi į garbingąjį Rahulą: „Rahula, ar matai šį indą apverstą aukštyn kojomis?” „Taip, Garbusis.” „Lygiai gi taip, Rahula, nesigėdijantys sąmoningai meluoti apvertė atsiskyrėliškumą aukštyn kojomis.” Ir štai Palaimintasis, pastatęs indą atgal, kreipėsi į garbingąjį Rahulą: „Rahula, ar matai šį tuščią, dyką indą?” „Taip, Garbusis.” „Lygiai gi taip, Rahula, nesigėdijančių sąmoningai meluoti atsiskyrėliškumas yra tuščias, dykas. Panašiai, Rahula, kaip kad jei būtų karališkasis dramblys turintis iltis, ilgas kaip vežimo stulpai, pilnai užaugęs, aukštaūgis ir įpratęs kovoti, mūšyje atliekantis savo darbą priekinėmis ir užpakalinėmis kojomis, kūno priekiu ir galu, galva ir ausimis, iltimis ir uodega, tačiau saugantis savo liemenį. Tada ant jo jojantysis galvoja: „Šis gi karališkasis dramblys turi iltis, ilgas kaip vežimo stulpai, pilnai užaugęs, aukštaūgis ir įpratęs kovoti, mūšyje atliekantis savo darbą priekinėmis ir užpakalinėmis kojomis … iltimis ir uodega, tačiau saugantis savo liemenį. Jis dar neatsižadėjo savo gyvybės.”