Apie tai, namų šeimininkai, išmintingas žmogus svarsto taip: „Jei veiksmo nėra, tai šis gerbiamas žmogus po kūno žūties, užsitikrins savo saugumą. Tačiau, jei veiksmas esti, šis gerbiamas žmogus, po kūno žūties, po mirties atgims pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare. Net jei veiksmo nebūtų, ir tų gerbiamų atsiskyrėlių ir brahmanų žodžiai būtų tiesa, šis gerbiamas žmogus vis vien jau šiame gyvenime yra smerktinas išmintingųjų kaip blogo elgesio žmogus, neteisingų pažiūrų, išpažįstantis veiksmų neegzistavimą.” Jei gi veiksmas esti, tuomet šis gerbiamas žmogus išmetė dvipusiškai nelaimingą kauliuką: jis ir šiame gyvenime yra smerktinas išmintingųjų, ir po kūno žūties, po mirties atgims pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare. Taip jis neteisingai suprato ir pritaikė šį nenuginčijamą mokymą taip, kad jis galioja tik vienu atveju, o dorąją galimybę atmetė.