Ir štai brahmanas Brahmajus nuėjo pas Palaimintąjį. Atėjęs apsikeitė su Palaimintuoju mandagiais sveikinimais. Apsikeitęs mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais jis atsisėdo iš šono. Sėdėdamas šalia brahmanas Brahmajus ieškojo Palaimintojo kūne trisdešimt dviejų bruožų. Ir pamatė brahmanas Brahmajus Palaimintojo kūne bemaž visus trisdešimt du bruožus išskyrus du. Jis dvejojo, abejojo, negalėjo apsispręsti dėl dviejų Didžiojo žmogaus bruožų: ar intymiąją dalį dengia apyvarpė ir ar liežuvis milžiniškas. Ir štai brahmanas Brahmajus ištarė Palaimintajam (šiuos) posmus: „Trisdešimt du Didžiojo žmogaus bruožus esu išmokęs. Iš jų dvejų aš nematau gerbiamojo kūne, o Gotama. Ar dengia apyvarpė tai, ką slepia drabužiai, o geriausias žmogau? Nors ir moteriškos giminės, gal liežuvis tėra vyriškas? O gal jis milžiniškas, kaip mus mokė? Iškišk jį pakankamai, kad abejonių neturėtume, o Išminčiau! Mūsų labui šiame gyvenime ir laimei ateinančiuose, prašome leisti paklausti apie tai, ką geidaujame žinoti.”