Tarp jų, namų šeimininkai, tikėtina, kad atsiskyrėliai ir brahmanai, kurie išpažįsta tokią doktriną, laikosi tokių pažiūrų: „Kai kažkas veikia ar skatina veikti, pjauna ar skatina pjauti, muša ar skatina mušti, sukelia sielvartą ar skatina sukelti sielvartą, alina ar skatina alinti, baugina ar skatina bauginti, žudo ar skatina žudyti, ima tai, kas neduota, laužiasi į namus, plėšikauja, vagia iš atokių namų, apiplėšinėja kelyje, svetimauja ar meluoja, jis daro bloga … Dosnumas, savidrausmė, susilaikymas ir tiesos sakymas yra nuopelningi, jie atneša nuopelnų,” – jie atsisakę šių trijų nedorų veiksmų: blogo elgesio kūnu, blogo elgesio kalba ir blogo elgesio protu, gyvens taikydami šiuos tris dorus veiksmus: gerą elgesį kūnu, gerą elgesį kalba ir gerą elgesį protu. Dėl kokios priežasties? Juk tie gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai mato ir nedorų veiksmų kartumą, kenksmą ir užterštumą, ir su dorais veiksmais susijusią atsižadėjimo naudą ir jų apvalantį aspektą. Kai veiksmas tikrai esti, ir laikomasi požiūrio, kad veiksmas esti, tai teisingas požiūris. Kai veiksmas tikrai esti, ir galvojama, kad veiksmas esti, tai teisinga mintis. Kai veiksmas tikrai esti, ir sakoma, kad veiksmas esti, tai teisinga kalba. Kas sako, kad veiksmas esti, kai veiksmas tikrai esti, jis neprieštarauja arahantams išpažįstantiems veiksmų (egzistavimą). Kai veiksmas tikrai esti, ir kitam įteigiama, kad veiksmas esti, tai teisingo mokymo įteigimas. Dėl to teisingo mokymo įteigimo jis nei save aukština, nei kitus peikia. Taip atsižadama praeityje buvusio blogo elgesio ir įsitvirtinama gerame elgesyje. Ir taip, atsiranda ši daugybė dorų reiškinių sąlygotų teisingo požiūrio: teisingas požiūris, teisinga mintis, teisinga kalba, nepriešiškumas tauriesiems, teisingo mokymo įteigimas, neaukštinimas savęs ir nepeikimas kito.