„Gerai, Gerbiamas,” – atsakė brahmanas jaunuolis Utara brahmanui Brahmajui, atsikėlė, pasveikino jį ir, neatsukdamas į jį nugaros, leidosi į kelionę per Vidėhos kraštą pas Palaimintąjį. Klajodamas, palaipsniui pasiekė Palaimintąjį. Atėjęs pas jį apsikeitė su Palaimintuoju mandagiais sveikinimais. Apsikeitęs mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais jis atsisėdo iš šono. Sėdėdamas šalia, brahmanas jaunuolis Utara ieškojo Palaimintojo kūne trisdešimt dviejų bruožų. Ir pamatė brahmanas jaunuolis Utara Palaimintojo kūne bemaž visus trisdešimt du bruožus išskyrus du. Jis dvejojo, abejojo, negalėjo apsispręsti dėl dviejų Didžiojo žmogaus bruožų: ar intymiąją dalį dengia apyvarpė ir ar liežuvis milžiniškas. Ir štai Palaimintasis pagalvojo: „Brahmanas jaunuolis Utara mano kūne pamatė bemaž visus trisdešimt du bruožus išskyrus du. Jis dvejoja, abejoja, negali apsispręsti dėl dviejų Didžiojo žmogaus bruožų: ar intymiąją dalį dengia apyvarpė ir ar liežuvis milžiniškas. Ir štai Palaimintasis panaudojęs viršžmogiškas galias padarė taip, kad brahmanas jaunuolis Utara pamatytų, jog Palaimintojo intymiąją dalį dengia apyvarpė. Toliau Palaimintasis iškišo liežuvį ir pasiekė, palietė juo abi ausis, abi šnerves bei padengė liežuviu visą kaktą. Ir štai brahmanas jaunuolis Utara pagalvojo: „Atsiskyrėlis Gotama yra apdovanotas trisdešimt dvejais Didžiojo žmogaus bruožais. Kodėl man nepasekus atsiskyrėlio Gotamos ir nepamačius jo elgsenos?” Ir štai brahmanas jaunuolis Utara sekė paskui Palaimintąjį kaip nepaliekantis jo šešėlis.