„Taip, Gerbiamasis Gotama, yra nusakomas tiesos saugojimas. Mes matome tame tiesos išsaugojimą. Bet, Gerbiamasis Gotama, kaip nusakomas tiesos supratimas, kaip tiesa suprantama? Klausiame Gerbiamojo Gotamos apie tiesos supratimą.” „Štai, Bharadvadžia, palaikomas kažkokio kaimo ar miesto gyvena vienuolis. Nuėjęs pas jį namų šeimininkas ar namų šeimininko sūnus ištyrinėja ar jis turi tris savybes: savybes sukeliančias godumą, savybes sukeliančias neapykantą, savybes sukeliančias paklydimą. „Ar šis garbingasis turi tokių sukeliančių godumą savybių, kad tas, kurio protas yra apimtas jomis, nežinodamas sakytų, kad žino, nematydamas sakytų, kad mato, arba skatintų kitus daryti tai, kas jiems neš žalą ir skausmą ilgą laiką?” Kai jis taip jį ištyrinėja, jis žino, kad šis garbingasis neturi tokių sukeliančių godumą savybių, kad tas, kurio protas yra apimtas jomis, nežinodamas sakytų, kad žino, nematydamas sakytų, kad mato, arba skatintų kitus daryti tai, kas jiems neš žalą ir skausmą ilgą laiką. Šio garbingojo elgesys kūnu ir žodžiais yra ne toks, kaip gobšuolio. Ir mokymas, kurio šis garbingasis moko, yra gilus, toks, kurį sunku pamatyti, sunku suprasti, kuris yra ramus, nuostabus, nesumąstytas, išbaigtas ir turi būti patirtas išmintingųjų. Gobšuoliui nelengva būtų mokyti tokio mokymo.