Pamatęs, jis kreipėsi į garbingąjį Rahulą: „Rahula, lavink atidą kvėpavimui. Rahula, išlavinta, dažnai praktikuota atida kvėpavimui duoda didžiulę naudą ir vaisius.” Ir štai vakare garbingasis Rahula, išėjo iš meditacijos ir nuėjo pas Palaimintąjį. Atėjęs, pasveikino jį ir atsisėdo iš šono. Sėdėdamas gi iš šono garbingasis Rahula pasakė Palaimintajam: „Kaip gi, Garbusis, išlavinta, dažnai praktikuota atida kvėpavimui duoda didžiulę naudą ir vaisius?” „Rahula, bet kas, kas yra viduje, vadinama savu (ir) yra kieta, šiurkštu, savinama, tai yra galvos plaukai, kūno plaukai, nagai, dantys, oda, raumenys, sausgyslės, kaulai, čiulpai, inkstai, širdis, kepenys, diafragma, blužnis, plaučiai, žarnos, žarnaplėvė, skrandžio turinys, išmatos ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu (ir) yra kieta, šiurkštu, savinama, tai, Rahula, vadinama vidiniu žemės elementu. Na, bet ir vidinis žemės elementas, ir išorinis žemės elementas tėra žemės elementas. Jis (matytinas taip): „Tai nėra „mano”, aš nesu tai, tai ne „manasis aš”.” Tas su teisingu supratimu turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra. Su teisingu supratimu pamačius tai taip, kaip tai iš tiesų yra, nusiviliama žemės elementu, užgesinamas proto potraukis žemės elementui.