Tuomet Palaimintasis atsakė brahmanui Brahmajui (šiais) posmais: „Žinantį praeitus gyvenimus, matantį dangiškuosius ir žemesnius pasaulius, išsekinusį galimybę gimti išminčių, ištobulinusį betarpį žinojimą, žinantį, jog protas išgrynintas, visiškai išvaduotą nuo aistros, palikusį gimimą ir mirtį, išbaigto švento gyvenimo, iki galo pažinusį visus reiškinius, tokį vadina Buda.” Kai tai buvo pasakyta, brahmanas Brahmajus atsistojo, pasitaisė viršutinį apdarą, krito Palaimintajam į kojas ir bučiuodamas, glostydamas rankomis Palaimintojo pėdas, skelbė savo vardą: „Esu, Garbusis Gotama, brahmanas Brahmajus, esu, Garbusis Gotama, brahmanas Brahmajus.” Ir štai susirinkusieji nustebę, apstulbę galvojo: „Nieko sau! Neįtikėtina, kad šis žinomas, žymus brahmanas Brahmajus taip žemai lenkiasi!” Tuomet Palaimintasis tarė brahmanui Brahmajui: „Pakaks, brahmane, jei jau tavo širdis manimi įtikėjo, kelkis ir sėskis į savo vietą.” Ir štai brahmanas Brahmajus atsikėlė ir atsisėdo į savo vietą.