Apie tai, namų šeimininkai, išmintingas žmogus svarsto taip: „Jei veiksmas esti, tai šis gerbiamas žmogus po kūno žūties, po mirties atgims geroje vietoje, danguje. Net jei veiksmo nebūtų, ir tų gerbiamų atsiskyrėlių ir brahmanų žodžiai būtų tiesa, šis gerbiamas žmogus vis vien jau šiame gyvenime yra girtinas išmintingųjų kaip doro elgesio žmogus, teisingų pažiūrų, išpažįstantis veiksmų egzistavimą.” Jei gi veiksmas esti, tuomet šis gerbiamas žmogus išmetė dvipusiškai laimingą kauliuką: jis ir šiame gyvenime yra girtinas išmintingųjų, ir po kūno žūties, po mirties atgims geroje vietoje, danguje. Taip jis teisingai suprato ir pritaikė šį nenuginčijamą mokymą taip, kad jis galioja abejais atvejais, ir atmetė nedorąją galimybę.