Tuo pačiu metu pas brahmaną Brahmajų buvo mokinys brahmanas jaunuolis vardu Utara. Jis buvo trijų Vedų žinovas su jų žodynu, apeigomis, tarimu, etimologija ir penktuoju (atžvilgiu) – istorija. Jis išmanė eiles, gramatiką ir buvo filosofavimo ir Didžiojo žmogaus požymių (atpažinimo) meistras. Ir štai brahmanas Brahmajus kreipėsi į brahmaną jaunuolį Utarą: „Brangusis Utara, atsiskyrėlis Gotama Sakjų sūnus, palikusysis pasaulietinį Sakjų šeimos gyvenimą, klajoja Vidėhos krašte kartu su didžiule vienuolių bendruomene, su penkiais šimtais vienuolių. Ir apie tą gi Garbųjį Gotamą yra pasklidę tokie nuostabūs pagyros žodžiai: „Šis Palaimintasis yra arahantas, tobulai nušvitęs … Gera yra matyti tokius arahantus.” „Eiki, brangusis Utara, ir nuėjęs pas atsiskyrėlį Gotamą sužinok, ar Garbus Gotama yra toks, kaip apie jį kalba, ar ne. Taip (per tave) mes pažinsime tą Garbųjį Gotamą.” „Bet kaip gi aš, gerbiamas, sužinosiu ar Garbus Gotama yra toks, kaip apie jį kalba, ar ne?” „Mūsų giesmėse, brangusis Utara, išsaugoti trisdešimt du bruožai. Juos turintį Didįjį žmogų laukia viena iš dviejų likčių ir ne kas kita. Jei jis gyvena namuose, tampa karaliumi, pasaulio viešpačiu (cakkavattī), teisingu, valdančiu pagal Dhammą karaliumi, viso pasaulio valdovu, nugalėtoju, padariusiu šalį tvaria, turinčiu septynias brangenybes. Jis turi šias septynias brangenybes: brangenybę ratą, brangenybę dramblį, brangenybę žirgą, brangenybę brangakmenį, brangenybę moterį, brangenybę namų šeimininką ir septintą brangenybę patarėją. Jis turi daugiau nei šimtą sūnų, didvyriškos išvaizdos narsuolių, kitų kariuomenių triuškintojų. Nenaudodamas lazdų ar ginklų, remdamasis Dhamma, jis valdo šią vandenynu apsuptą žemę. Tačiau jei, jis žengia priekin iš namų į gyvenimą be namų, jis tampa arahantu visiškai nušvitusiu, atitraukiančiu pasaulyje (teršalų) šydą. Aš, brangusis Utara, esu giesmių davėjas, tu – giesmių gavėjas.”