Panašiai, Bharadvadžia, kaip jei būtų vienas kitą liečiančių neregių virtinė. Pirmasis jų nemato, viduriniai nemato, ir paskutinysis taip pat nemato. Lygiai gi taip pat, Bharadvadžia, išeina, kad brahmanų pasakymas, sakyčiau, yra panašus į neregių virtinę: pirmasis jų nemato, viduriniai nemato, ir paskutinysis taip pat nemato. Kaip manai, Bharadvadžia, Jei taip jau yra, ar neišeina, kad brahmanų tikėjimas yra nepagrįstas?” „Brahmanai, Gerbiamasis Gotama, ne tik iš tikėjimo tai garbina, bet ir dėl žodinio perdavimo tradicijos.” „Pirmą tu, Bharadvadžia, rėmeisi tikėjimu, o dabar kalbi apie tradiciją. Yra penki dalykai, Bharadvadžia, kurie čia ir dabar gali turėti dvejopą rezultatą. Kokie penki? Tikėjimas, patrauklumas, tradicija, įrodymų apsvarstymas, požiūrio priėmimas po apmąstymo. Šie penki dalykai, Bharadvadžia, čia ir dabar gali turėti dvejopą rezultatą. Nors, Bharadvadžia, ir būtų kažkuo labai tikima, tai gali būti tuščia, be vertės, melaginga. Nors ir nebūtų kažkuo labai tikima, tai gali būti realu, tikra, teisinga. Nors, Bharadvadžia, kažkas ir būtų labai patrauklu, tai … kažkas ir būtų pagal tradicija … kažkas ir būtų gerai apsvarstyta … kažkas ir būtų gerai apmąstyta, tai gali būti tuščia, be vertės, melaginga. Nors ir nebūtų kažkas ir būtų gerai apmąstyta, tai gali būti realu, tikra, teisinga. Protingam žmogui, kuris saugo tiesą, nedera būti visiškai įsitikinusiu, kad tik tai yra tiesa, visa kita yra klaidinga.”