Tai kad, Malukjaputa, tą, ko aš nepareiškiau, atmink kaip nepareikštą, o tą, ką pareiškiau, atmink kaip pareikštą. Ir ko, Malukjaputa, aš nepareiškiau? „Pasaulis yra amžinas” – to, Mālukyaputta, aš nepareiškiau. „Pasaulis nėra amžinas” – to nepareiškiau. „Pasaulis yra ribotas” – to nepareiškiau. „Pasaulis yra begalinis” – to nepareiškiau. „Siela ir kūnas yra vienas ir tas pat” – to nepareiškiau. „Siela yra viena, kūnas yra kita”– to nepareiškiau. „Tathagata egzistuoja po mirties” – to nepareiškiau. „Tathagata neegzistuoja po mirties” – to nepareiškiau. „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties” – to nepareiškiau. „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties” – to nepareiškiau. Ir kodėl, Malukjaputa, aš to nepareiškiau? Nagi tai neneša naudos, tai nesusiję su tyro švento gyvenimo pradais, tai neatveda nei prie nusivylimo, nei prie troškimo išblėsimo, nei prie baigties, nei prie ramybės, nei prie tiesioginio pažinimo, nei prie tobulo nušvitimo, nei prie Nibbānos.