Rahula, lavink atidą kvėpavimui. Tikrai, Rahula, išlavinta, dažnai praktikuota atida kvėpavimui duos tau didžiulę naudą ir vaisius. Ir kaip, Rahula, išlavinta, dažnai praktikuota atida kvėpavimui duoda didžiulę naudą ir vaisius? Štai, Rahula, vienuolis nuėjęs ar į mišką, ar po medžiu, ar į atokią vietą atsisėda sukryžiavęs kojas, laikydamas kūną tiesiai, sutelkęs atidą priešais save. Jis įkvepia (būdamas) atidus, iškvepia (būdamas) atidus. Ilgai įkvėpdamas jis supranta: „Įkvepiu ilgai”, – ilgai iškvėpdamas supranta: „Iškvepiu ilgai”. Trumpai įkvėpdamas jis supranta: „Įkvepiu trumpai”, – trumpai iškvėpdamas supranta: „Iškvepiu trumpai”. Jis mokosi: „Įkvėpsiu patirdamas visą kūną”, – mokosi: „Iškvėpsiu patirdamas visą kūną”. Jis mokosi: „Įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius”, – mokosi: „Iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius”. Jis mokosi: „Įkvėpsiu patirdamas džiaugsmą”, – mokosi: „Iškvėpsiu patirdamas džiaugsmą”. Jis mokosi: „Įkvėpsiu patirdamas palaimą”, – mokosi: „Iškvėpsiu patirdamas palaimą”. Jis mokosi: „Įkvėpsiu patirdamas proto darinius”, – mokosi: „Iškvėpsiu patirdamas proto darinius”. Jis mokosi: „Įkvėpsiu nuramindamas proto darinius”, – mokosi: „Iškvėpsiu nuramindamas proto darinius”. Jis mokosi: „Įkvėpsiu patirdamas protą”, – mokosi: „Iškvėpsiu patirdamas protą”. Jis mokosi: „Įkvėpsiu džiugindamas protą”, – mokosi: „Iškvėpsiu džiugindamas protą”. Jis mokosi: „Įkvėpsiu sutelkdamas protą”, – mokosi: „Iškvėpsiu sutelkdamas protą”. Jis mokosi: „Įkvėpsiu išlaisvindamas protą”, – mokosi: „Iškvėpsiu išlaisvindamas protą”.