Išgirdo gi brahmanas Brahmajus, esą atsiskyrėlis Gotama Sakjų sūnus, palikusysis pasaulietinį Sakjų šeimos gyvenimą pasiekė Mithilą ir yra apsistojęs Maghadėvos mangų giraitėje netoli Mithilos. Ir štai brahmanas Brahmajus kartu su daugybe mokinių nuėjo į Maghadėvos mangų giraitę. Ir štai vidury mangų giraitės brahmanas Brahmajus pagalvojo: „Nedera man ateiti pas atsiskyrėlį Gotamą prieš tai apie save nepranešus.” Ir štai Brahmanas Brahmajus kreipėsi į vieną brahmaną jaunuolį: „Ateik, jaunuoli! Nueik pas Palaimintąjį, atėjęs, mano vardu nusilenkęs jam į kojas, pagerbk Palaimintąjį, paklausk ar jis neserga, yra sveikas, tvirtas ir gyvena ramiai (sakydamas): „Gerbiamas Gotama, brahmanas Brahmajus pagerbia Palaimintąjį lenkdamasis jam į kojas ir klausia, ar jis neserga, yra sveikas, tvirtas ir gyvena ramiai.“ Tuomet taip sakyk: „Gerbiamas Gotama, brahmanas Brahmajus, yra pasenęs, pagyvenęs, senas, dienugalis, metingas, jam eina šimtas dvidešimti metai. Jis yra trijų Vedų žinovas su jų žodynu, apeigomis, tarimu, etimologija ir penktuoju (atžvilgiu) – istorija. Jis išmano eiles, gramatiką ir yra filosofavimo ir Didžiojo žmogaus požymių (atpažinimo) meistras. Iš visų Mithiloje gyvenančių brahmanų namų šeimininkų, brahmanas Brahmajus vadinamas turtingiausiu, geriausiai žinančiu giesmes, seniausiu ir žinomiausiu. Jis nori pamatyti Garbųjį Gotamą.”