Jei, Malukjaputa, kas sakytų: „Negyvensiu švento gyvenimo pagal Palaimintąjį tol, kol Palaimintasis man nepaaiškins šiuos klausimus”, – tas žmogus gali mirti, o tai taip ir liks Tathagatos nepaaiškinta. Įsivaizduoki žmogų pašautą strėle, ištepta storu nuodų sluoksniu. Jo draugai, bičiuliai, giminės parūpintų gydytoją, chirurgą, o jis (daktarui) taip pasakytų: „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti tol, kol nesužinosiu, ar pašovęs mane žmogus yra karys, brahmanas, prekiautojas ar darbininkas.” Jis sakytų: „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti tol, kol nesužinosiu persmeigusio mane žmogaus vardo ir pavardės.” Jis sakytų: „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti tol, kol nesužinosiu, ar persmeigęs mane žmogus yra aukštas, žemas ar vidutinio ūgio.” Jis sakytų: