Taip aš girdėjau. Kartą Palaimintasis klajodamas Kosaloje kartu su didžiule vienuolių bendruomene atvyko į Kosalos brahmanų kaimą Salą. Išgirdo gi saliečiai brahmanai namų šeimininkai, esą atsiskyrėlis Gotama Sakjų sūnus, palikusysis pasaulietinį Sakjų šeimos gyvenimą, klajodamas Kosaloje kartu su didžiule vienuolių bendruomene pasiekė Kosalos brahmanų kaimą Salą. Ir apie tą gi Garbųjį Gotamą yra pasklidę tokie nuostabūs pagyros žodžiai: „Šis Palaimintasis yra arahantas, tobulai nušvitęs, pasiekęs žinojimą ir gerą elgesį, gerai žengęs, žinantis pasaulį, neprilygstamas tramdytinų žmonių auklėtojas, dievybių ir žmonių mokytojas, nušvitęs, palaimintas.” Jis skelbiasi pats tiesiogine patirtimi pažinęs šį pasaulį su jo dievybėmis, Mara, Brahma, su visais atsiskyrėliais ir brahmanais, su jo valdovais ir žmonėmis. Jis moko Dhammos, kuri yra gera pradžioje, gera viduryje, gera pabaigoje, moko prasmingai, tinkama kalba, parodo visiškai tobulą, tyrą šventą gyvenimą. Gera yra matyti tokius arahantus.” Ir štai saliečiai brahmanai namų šeimininkai nuėjo pas Palaimintąjį. Vieni atėję pasveikino jį ir atsisėdo iš šono, kiti apsikeitė mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais ir atsisėdo iš šono, treti pasveikino Palaimintąjį suglaustais delnais ir atsisėdo iš šono, ketvirti prisistatė ir atsisėdo iš šono, o dar kiti tyliai atsisėdo iš šono. Sėdintiems taip iš šono tiems saliečiams brahmanams namų šeimininkams Palaimintasis pasakė štai ką:
