Ir štai Palaimintasis klajodamas Vidėhos krašte palaipsniui atvyko į Mithilą. Ten Palaimintasis apsistojo Maghadėvos mangų giraitėje netoli Mithilos. Išgirdo gi mithiliečiai brahmanai namų šeimininkai, esą atsiskyrėlis Gotama Sakjų sūnus, palikusysis pasaulietinį Sakjų šeimos gyvenimą, klajodamas Vidėhos krašte kartu su didžiule vienuolių bendruomene, su penkiais šimtais vienuolių pasiekė Mithilą ir yra apsistojęs Maghadėvos mangų giraitėje netoli Mithilos. Ir apie tą gi Garbųjį Gotamą yra pasklidę tokie nuostabūs pagyros žodžiai: „Šis Palaimintasis yra arahantas, tobulai nušvitęs, pasiekęs žinojimą ir gerą elgesį, gerai žengęs, žinantis pasaulį, neprilygstamas tramdytinų žmonių auklėtojas, dievybių ir žmonių mokytojas, nušvitęs, palaimintas.” Jis skelbiasi pats tiesiogine patirtimi pažinęs šį pasaulį su jo dievybėmis, Mara, Brahma, su visais atsiskyrėliais ir brahmanais, su jo valdovais ir žmonėmis. Jis moko Dhammos, kuri yra gera pradžioje, gera viduryje, gera pabaigoje, moko prasmingai, tinkama kalba, parodo visiškai tobulą, tyrą šventą gyvenimą. Gera yra matyti tokius arahantus.” Ir štai mithiliečiai brahmanai namų šeimininkai nuėjo pas Palaimintąjį. Vieni atėję pasveikino jį ir atsisėdo iš šono, kiti apsikeitė mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais ir atsisėdo iš šono, treti pasveikino Palaimintąjį suglaustais delnais ir atsisėdo iš šono, ketvirti prisistatė ir atsisėdo iš šono, o dar kiti tyliai atsisėdo iš šono.