Mes matėme, Garbųjį Gotamą einantį, pone, matėme jį stovintį, matėme jį įeinantį į namus, matėme jį namų viduje sėdintį tyloje, matėme jį valgantį namų viduje, matėme jį tyliai sėdintį po valgio, matėme jį duodantį palaiminimą po valgio, matėme jį einantį į vienuolyną, matėme jį tyliai sėdintį vienuolyne, matėme jį vienuolyne mokantį klausytojus Dhammos. Toks yra Garbus Gotama, toks jis yra, ir dar daugiau.” Kai tai buvo pasakyta, brahmanas Brahmajus atsistojo, pasitaisė viršutinį apdarą, iškėlė suglaustus delnus Palaimintojo kryptimi ir tris kartus jausmingai ištarė: „Pagarba Palaimintajam, arahantui, tobulai nušvitusiam. Pagarba Palaimintajam, arahantui, tobulai nušvitusiam. Pagarba Palaimintajam, arahantui, tobulai nušvitusiam. Galbūt kada nors, kur nors mes sutiksime Garbųjį Gotamą. Galbūt su juo pasikalbėsime.”