Todėl aš to nepareiškiau. O ką, Malukjaputa, aš pareiškiau? Aš pareiškiau: „Tai kančia,“ – tai pareiškiau. „Tai kančios priežastis,“ – tai pareiškiau. „Tai kančios baigtis,” – tai pareiškiau. „Tai kelias, vedantis į kančios baigtį,” – tai pareiškiau. Ir kodėl, Malukjaputa, aš tai pareiškiau? Ogi tai neša naudą, tai yra susiję su tyro švento gyvenimo pradais, tai atveda prie nusivylimo, troškimo išblėsimo, baigties, ramybės, tiesioginio pažinimo, tobulo nušvitimo, prie Nibbānos. Todėl aš tai pareiškiau. Tai kad, Malukjaputa, tą, ko aš nepareiškiau, atmink kaip nepareikštą, o tą, ką pareiškiau, atmink kaip pareikštą.” Štai ką pasakė Palaimintasis. Patenkintas, garbingasis Malukjaputa džiaugėsi Palaimintojo žodžiais.