„Esti šie keturi, Puna, veiksmai, apie kuriuos paskelbiau tiesiogine patirtimi juos pažinęs. Kokie keturi? Esti, Puna, tamsūs veiksmai nešantys tamsius vaisius. Esti, Puna, šviesūs veiksmai nešantys šviesius vaisius. Esti, Puna, tamsiašviesūs veiksmai nešantys tamsiašviesius vaisius. Esti, Puna, nei tamsūs, nei šviesūs veiksmai nešantys nei tamsius, nei šviesius vaisius, atvedantys į veiksmų išsekimą. Ir kurie, Puna, yra tamsūs veiksmai nešantys tamsius vaisius? Štai, Puna, kažkas daro žalingus valingus veiksmus kūnu, žalingus valingus veiksmus kalba, žalingus valingus veiksmus protu. Padaręs žalingus valingus veiksmus kūnu, žalingus valingus veiksmus kalba, žalingus valingus veiksmus protu, jis gimsta žalojančiame pasaulyje. Gimęs žalojančiame pasaulyje, jis susiduria su žalojančiais sąlyčiais. Susidurdamas su žalojančiais sąlyčiais, jis, panašiai kaip pragaro būtybės, patiria tik skausmą – žalojimo jausmus. Štai taip, Puna, būtybė gimsta iš būtybės. Atgimstama dėl to, kas daroma, atgimus gi, susiduriama su sąlyčiais. Dėl to, Puna, sakau, kad būtybės yra veiksmų įpėdiniai. Tai vadinama, Puna, tamsiais veiksmais nešančiais tamsius vaisius.